عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ:
قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «يَقُولُ اللهُ عَزَّ وَجَلَّ: أَنَا عِنْدَ ظَنِّ عَبْدِي، وَأَنَا مَعَهُ حِينَ يَذْكُرُنِي، فَإِنْ ذَكَرَنِي فِي نَفْسِهِ ذَكَرْتُهُ فِي نَفْسِي، وَإِنْ ذَكَرَنِي فِي مَلَإٍ ذَكَرْتُهُ فِي مَلَإٍ خَيْرٍ مِنْهُ، وَإِنِ اقْتَرَبَ إِلَيَّ شِبْرًا، تَقَرَّبْتُ إِلَيْهِ ذِرَاعًا، وَإِنِ اقْتَرَبَ إِلَيَّ ذِرَاعًا، اقْتَرَبْتُ إِلَيْهِ بَاعًا، وَإِنْ أَتَانِي يَمْشِي أَتَيْتُهُ هَرْوَلَةً».
المزيد
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
Pranašas, ramybė ir Allaho palaima jam, sakė: „Allahas, Aukščiausiasis ir Didingasis, sako: ‘Aš esu toks, kaip mano tarnas apie Mane galvoja, ir Esu su juo, kai jis Mane prisimena. Jei jis Mane prisimena savyje, Aš jį prisimenu Savyje; jei jis Mane prisimena susirinkime, Aš jį prisimenu dar geresniame susirinkime. Jei jis priartėja prie Manęs per sprindį, Aš priartėju prie jo per uolektį; jei jis priartėja prie Manęs per uolektį, Aš priartėju prie jo per sieksnį; o jei jis eina pas Mane eidamas, Aš einu pas jį bėgdamas.’“