عن ثَوْبَانَ رضي الله عنه قال:
كَانَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا انْصَرَفَ مِنْ صَلَاتِهِ اسْتَغْفَرَ ثَلَاثًا، وَقَالَ: «اللَّهُمَّ أَنْتَ السَّلَامُ، وَمِنْكَ السَّلَامُ، تَبَارَكْتَ ذَا الْجَلَالِ وَالْإِكْرَامِ»، قَالَ الْوَلِيدُ: فَقُلْتُ لِلْأَوْزَاعِيِّ: كَيْفَ الْاسْتِغْفَارُ؟ قَالَ: تَقُولُ: أَسْتَغْفِرُ اللهَ، أَسْتَغْفِرُ اللهَ.
المزيد
Sauban (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
kad kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) baigdavo savo maldą, jis tris kartus prašydavo Allaho atleidimo ir sakydavo: „Allahumma antas-salam, va minkas-salam, tabarakta zal-džalali val-ikram“ (O Allah, Tu esi As-Salam (ramybė, tobulumas), ir ramybė kyla iš Tavęs. Palaimintas Tu, šlovės ir garbės Turėtojas). Al-Valid pasakė: Aš pasakiau Al-Auzai: „Kaip prašyti Allaho atleidimo?“ Jis atsakė: Sakyti astaghfirullah, astaghfirullah (Aš ieškau atleidimo pas Allahą, aš ieškau atleidimo pas Allahą).“
