Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo: „O, širdžių Keitytojau, padaryk, kad mano širdis tvirtai laikytųsi Tavo religijos.“
„Viešpatie, atleisk man mano nuodėmes, mano neišmanymą, mano perteklių visuose mano reikaluose ir viską, ką Tu žinai geriau už mane. O Allahe, atleisk man mano nuodėmes – tyčines, padarytas netyčia ar juokais – ir visas, kurias aš padariau. O Allahe, atleisk tai, ką padariau, ir tai, ko nepadariau, tai, ką padariau slapta, ir tai, ką padariau viešai. Tu esi Įvertintojas ir Atidedantis. Tu esi Visagalis.“
„O Allahe, prašau Tavęs viso gėrio – artimo ir tolimo, to, ką žinau, ir to, ko nežinau. Ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo viso blogio – artimo ir tolimo, to, ką žinau, ir to, ko nežinau
„O Allahe, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo Tavo palaimos atėmimo, nuo Tavo ramybės virsmo, nuo netikėtos Tavo bausmės ir nuo visko, kas Tau nepatinka.“
„O Allahe, ieškau prieglobsčio pas Tave nuo to, kad būčiau nugalėtas skolų, nugalėtas priešų ir nuo mano priešų pasitenkinimo mano nesėkme.“
Dua, kurią Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo dažniausiai, buvo: „Allahumma rabbana atina fid-dunja hasanah va fil-akhirati hasanah va kina adhaban-nar (O Allahe, mūsų Viešpatie, duok mums šiame pasaulyje tai, kas gera, ir anapusiniame - kas gera, ir apsaugok mus nuo pragaro kančių).“
Sakyk: „O Allahe, vesk mane ir nukreipk mano darbus teisinga linkme. Atsimink, kad vadovavimas yra tarsi teisingo kelio radimas, o teisingumas – tarsi strėlės tikslumas ir taiklumas
„Sakyk: ((Lia ilaha illallah vahdahu lia šarika lah, Allahu akbaru kabira, val-hamdu lillahi kathira, subhanallahi rabbil alamin, lia haula va lia kuvata illa billahil-azizil hakim)) (Niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną be partnerio. Allahas yra Didžiausias ir visa šlovė priklauso Jam. Koks tobulas yra Allahas, pasaulių Viešpats. Visa galia ir jėga priklauso Jam, Išaukštintajam, Išmintingajam).“
