عَنْ مُعَاذِ بْنِ جَبَلٍ رضي الله عنه قَالَ:
كُنْتُ مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ، فَأَصْبَحْتُ يَوْمًا قَرِيبًا مِنْهُ وَنَحْنُ نَسِيرُ، فَقُلْتُ: يَا رَسُولَ اللهِ أَخْبِرْنِي بِعَمَلٍ يُدْخِلُنِي الجَنَّةَ وَيُبَاعِدُنِي عَنِ النَّارِ، قَالَ: «لَقَدْ سَأَلْتَنِي عَنْ عَظِيمٍ، وَإِنَّهُ لَيَسِيرٌ عَلَى مَنْ يَسَّرَهُ اللَّهُ عَلَيْهِ، تَعْبُدُ اللَّهَ وَلاَ تُشْرِكْ بِهِ شَيْئًا، وَتُقِيمُ الصَّلاَةَ، وَتُؤْتِي الزَّكَاةَ، وَتَصُومُ رَمَضَانَ، وَتَحُجُّ البَيْتَ» ثُمَّ قَالَ: «أَلاَ أَدُلُّكَ عَلَى أَبْوَابِ الخَيْرِ: الصَّوْمُ جُنَّةٌ، وَالصَّدَقَةُ تُطْفِئُ الخَطِيئَةَ كَمَا يُطْفِئُ الْمَاءُ النَّارَ، وَصَلاَةُ الرَّجُلِ مِنْ جَوْفِ اللَّيْلِ» قَالَ: ثُمَّ تَلاَ: «{تَتَجَافَى جُنُوبُهُمْ عَنِ الْمَضَاجِعِ}، حَتَّى بَلَغَ {يَعْمَلُونَ}» ثُمَّ قَالَ: «أَلاَ أُخْبِرُكَ بِرَأْسِ الأَمْرِ كُلِّهِ وَعَمُودِهِ، وَذِرْوَةِ سَنَامِهِ؟» قُلْتُ: بَلَى يَا رَسُولَ اللهِ، قَالَ: «رَأْسُ الأَمْرِ الإِسْلاَمُ، وَعَمُودُهُ الصَّلاَةُ، وَذِرْوَةُ سَنَامِهِ الجِهَادُ» ثُمَّ قَالَ: «أَلاَ أُخْبِرُكَ بِمَلاَكِ ذَلِكَ كُلِّهِ؟» قُلْتُ: بَلَى يَا نَبِيَّ اللهِ، فَأَخَذَ بِلِسَانِهِ قَالَ: «كُفَّ عَلَيْكَ هَذَا» فَقُلْتُ: يَا نَبِيَّ اللهِ، وَإِنَّا لَمُؤَاخَذُونَ بِمَا نَتَكَلَّمُ بِهِ؟ فَقَالَ: «ثَكِلَتْكَ أُمُّكَ يَا مُعَاذُ، وَهَلْ يَكُبُّ النَّاسَ فِي النَّارِ عَلَى وُجُوهِهِمْ أَوْ عَلَى مَنَاخِرِهِمْ إِلاَّ حَصَائِدُ أَلْسِنَتِهِمْ».
المزيد
Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Aš buvau kelionėje su Pranašu, ramybė ir Allaho palaima jam. Vieną rytą buvau arti jo, kai mes pajudėjome, tad pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, informuok mane apie darbą, kuris įves mane į rojų ir laikys toli nuo pragaro.“ Jis atsakė: „Tu paklausei manęs apie didelį dalyką, kuris iš tiesų yra lengvas tam, kam Allahas padaro jį lengvu. Garbink Allahą ir nepriskirk Jam jokio partnerio, atlik maldą, duok zakatą, pasninkauk Ramadano mėnesį ir atlik hadžą.“ Tada jis pridūrė: „Ar tau parodyti gėrio vartus? Pasninkas yra skydas, labdara užgesina nuodėmęs taip, kaip vanduo užgesina ugnį, o žmogaus malda nakties tamsoje...“ Tada jis recitavo: „{Jų šonai apleidžia jų lovas..} iki kitos eilutės pabaigos.“ [Koranas, sūra „Nusilenkimas“ 32:16-17]. Tada jis pasakė: „Ar informuoti tave apie viso to esmę, ramstį ir viršūnę?“ Aš atsakiau: „Taip, o Allaho Pasiuntiny.“ Jis pasakė: „Viso to esmė yra islamas, jo ramstis yra malda, o jo viršūnė yra džihadas.“ Tada jis tarė: „Ar tau parodyti tai, kas laiko visa tai kartu?“ Aš atsakiau: „Taip, o Allaho Pranaše.“ Tuomet jis parodė savo liežuvį ir pasakė: „Saugok tai.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pranaše, ar mes būsime laikomi atsakingais už tai, ką kalbame?“ Jis atsakė: „Tegul tavo motina tavęs netenka, o Muaz. Kas gi kitas įmeta žmones į pragarą ant jų veidų ar ant jų nosių, jei ne jų liežuvių derlius?“
