عَنْ أَبَي قَتَادَةَ رضي الله عنه أنَّهُ طَلَبَ غَرِيمًا لَهُ، فَتَوَارَى عَنْهُ ثُمَّ وَجَدَهُ، فَقَالَ: إِنِّي مُعْسِرٌ، فَقَالَ: آللَّهِ؟ قَالَ: آللَّهِ؟ قَالَ: فَإِنِّي سَمِعْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ:
«مَنْ سَرَّهُ أَنْ يُنْجِيَهُ اللهُ مِنْ كُرَبِ يَوْمِ الْقِيَامَةِ فَلْيُنَفِّسْ عَنْ مُعْسِرٍ أَوْ يَضَعْ عَنْهُ».
المزيد
Abu Qatada (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad ieškojo savo skolininko, kuris nuo jo slėpėsi. Kai jį surado, šis pasakė: „Aš esu nemokus.“ Jis paklausė: „Prisieki Allahu?“ Tas atsakė: „Prisiekiu Allahu.“ Tada Abu Qatada pasakė: „Iš tiesų, girdėjau, kaip Allaho Pasiuntinys, ramybė ir Allaho palaima jam, sakė:
„Kas nori, kad Allahas jį išgelbėtų nuo Teismo dienos kančių, tegu suteikia atidėjimą nemokiam skolininkui arba atleidžia jam skolą.“
