عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا أَنَّهُ سَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، يَقُولُ عَامَ الفَتْحِ وَهُوَ بِمَكَّةَ:
«إِنَّ اللَّهَ وَرَسُولَهُ حَرَّمَ بَيْعَ الخَمْرِ، وَالمَيْتَةِ وَالخِنْزِيرِ وَالأَصْنَامِ»، فَقِيلَ: يَا رَسُولَ اللَّهِ، أَرَأَيْتَ شُحُومَ المَيْتَةِ، فَإِنَّهَا يُطْلَى بِهَا السُّفُنُ، وَيُدْهَنُ بِهَا الجُلُودُ، وَيَسْتَصْبِحُ بِهَا النَّاسُ؟ فَقَالَ: «لاَ، هُوَ حَرَامٌ»، ثُمَّ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عِنْدَ ذَلِكَ: «قَاتَلَ اللَّهُ اليَهُودَ إِنَّ اللَّهَ لَمَّا حَرَّمَ شُحُومَهَا جَمَلُوهُ، ثُمَّ بَاعُوهُ، فَأَكَلُوا ثَمَنَهُ».
المزيد
Džabir Ibn Abdilliah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Aš girdėjau Allaho pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) Al-Fath (užkariavimo) metais, būnant Mekkoje, sakant:
„Iš tiesų, Allahas ir Jo Pasiuntinys uždraudė parduoti alkoholį, mirusius gyvūnus, kiaules ir stabus.“ Buvo pasakyta: „O Allaho Pasiuntiny, ką daryti su mirusių gyvūnų riebalais, kurie naudojami laivų dažymui ir odų tepimui, ir žmonės juos naudoja apšvietimui?“ Jis atsakė: „Ne, tai yra uždrausta.“ Tada Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tegu Allahas sunaikina žydus. Iš tiesų, kai Allahas jiems uždraudė gyvūnų riebalus, jie juos surinko ir pardavė, o gautą kainą naudojo.“
