عن عبدِ الله بن عمرو رضي الله عنهما قال:
كنتُ أكتبُ كلَّ شيءٍ أسمعُه من رسولِ الله صلَّى الله عليه وسلم أُريدُ حفْظَه، فنهتْني قريشٌ، وقالوا: أتكْتبُ كلَّ شيءٍ تَسمَعُه من رسول الله صلَّى الله عليه وسلم، ورسولُ الله صلَّى الله عليه وسلم بَشَرٌ يتكلَّمُ في الغضَبِ والرِّضا؟ فأمسَكتُ عن الكتاب، فذكرتُ ذلك لرسول الله صلَّى الله عليه وسلم، فأومأ بإصبَعِه إلى فيه، فقال: «اكتُبْ، فوالذي نفسي بيدِه، ما يَخرُجُ منه إلا حقٌّ».
المزيد
Abdullah Ibn Amrū (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
„Aš užsirašydavau viską, ką girdėjau iš Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), kad įsiminčiau. Kuraišo (genties) žmonės man liepė tai nedaryti sakydami: „Ar tu užsirašysi viską, ką girdi iš Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), o Pasiuntinys yra žmogus, kuris kalba ir pykčio, ir pasitenkinimo metu?“ Taigi, aš nuo tada nustojau rašyti ir paminėjau tai Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam). Jis parodė pirštu į savo burną ir pasakė: „Rašyk, nes prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kad iš to nieko neišeina, išskyrus tiesą.““
