عَنْ صُهَيْبٍ رضي الله عنه عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ:
«إِذَا دَخَلَ أَهْلُ الْجَنَّةِ الْجَنَّةَ، قَالَ: يَقُولُ اللهُ تَبَارَكَ وَتَعَالَى: تُرِيدُونَ شَيْئًا أَزِيدُكُمْ؟ فَيَقُولُونَ: أَلَمْ تُبَيِّضْ وُجُوهَنَا؟ أَلَمْ تُدْخِلْنَا الْجَنَّةَ، وَتُنَجِّنَا مِنَ النَّارِ؟ قَالَ: فَيَكْشِفُ الْحِجَابَ، فَمَا أُعْطُوا شَيْئًا أَحَبَّ إِلَيْهِمْ مِنَ النَّظَرِ إِلَى رَبِّهِمْ عَزَّ وَجَلَّ».
المزيد
Suhaib (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kai rojaus gyventojai įeis į rojų, – pasakė jis, – Allahas, Aukščiausiasis, paklaus: ar norite, kad dar ką nors jums duočiau? Jie atsakys: argi Tu nepadarei mūsų veidų švytinčių? Argi Tu neįleidai mūsų į rojų ir neišgelbėjai mūsų nuo pragaro? Tuomet Jis pakels uždangą, ir iš visų dalykų, kuriuos jie bus gavę, nieko jiems nebus brangesnio už galimybę žiūrėti į savo Visagalį Viešpatį.“
