عَن أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ:
سَأَلَ رَجُلٌ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، فَقَالَ: يَا رَسُولَ اللهِ، إِنَّا نَرْكَبُ البَحْرَ، وَنَحْمِلُ مَعَنَا القَلِيلَ مِنَ الْمَاءِ، فَإِنْ تَوَضَّأْنَا بِهِ عَطِشْنَا، أَفَنَتَوَضَّأُ مِنَ الْبَحْرِ؟ فَقَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «هُوَ الطَّهُورُ مَاؤُهُ، الحِلُّ مَيْتَتُهُ».
المزيد
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė:
Vienas žmogus kreipėsi į Pasiuntinį, ramybė ir Allaho palaima jam, klausdamas: „O Allaho Pasiuntiny, mes keliaujame jūra ir pasiimame tik truputį gėlo vandens. Jei naudosime jį vudu (apsiplovimui), liksime be geriamojo vandens. Ar galime atlikti vudu jūros vandeniu?“ Į tai Pasiuntinys, ramybė ir Allaho palaima jam, atsakė: „Jos vanduo – tyras, o jos nugaišusius gyvūnus leistina valgyti.“