عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ رَضِيَ اللهُ عَنْهُ:
أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ افْتَقَدَ ثَابِتَ بْنَ قَيْسٍ، فَقَالَ رَجُلٌ: يَا رَسُولَ اللهِ، أَنَا أَعْلَمُ لَكَ عِلْمَهُ، فَأَتَاهُ فَوَجَدَهُ جَالِسًا فِي بَيْتِهِ، مُنَكِّسًا رَأْسَهُ، فَقَالَ: مَا شَأْنُكَ؟ فَقَالَ شَرٌّ، كَانَ يَرْفَعُ صَوْتَهُ فَوْقَ صَوْتِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، فَقَدْ حَبِطَ عَمَلُهُ، وَهُوَ مِنْ أَهْلِ النَّارِ، فَأَتَى الرَّجُلُ فَأَخْبَرَهُ أَنَّهُ قَالَ كَذَا وَكَذَا، فَرَجَعَ الْمَرَّةَ الْآخِرَةَ بِبِشَارَةٍ عَظِيمَةٍ، فَقَالَ: «اذْهَبْ إِلَيْهِ فَقُلْ لَهُ: إِنَّكَ لَسْتَ مِنْ أَهْلِ النَّارِ، وَلَكِنْ مِنْ أَهْلِ الْجَنَّةِ».
المزيد
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
„Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pastebėjo, kad Sabit Ibn Kais nėra. Vyras pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, aš jums pranešiu apie jį.“ Taigi, jis nuėjo pas jį ir pamatė jį sėdintį savo namuose nulenkusį galvą. Vyras jo paklausė: „Kas tau negerai?“ Sabit atsakė: „Bloga situacija.“ Pasirodė, kad Jis pakeldavo balsą prieš Pranašo balsą, todėl visi jo geri darbai buvo anuliuoti ir jis yra iš pragaro žmonių. Vyras grįžo ir tai papasakojo Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam). Pranašas jam pasakė: „Eik ir pasakyk jam: tu nesi iš pragaro, o iš rojaus žmonių.“ Tada vyras vėl nuvyko pas Sabit ir perdavė jam šią džiugią žinią.“
