عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ بُسْرٍ رَضِيَ اللَّهِ عَنْهُ قَالَ: أَتَى النَّبِيَّ رَجُلٌ، فَقَالَ: يَا رَسُولَ اللَّهِ! إِنَّ شَرَائِعَ الإِسْلَامِ قَدْ كَثُرَتْ عَلَيْنَا، فَبَابٌ نَتَمَسَّكُ بِهِ جَامِعٌ؟ قَالَ:
«لاَ يَزَالُ لِسَانُكَ رَطْبًا مِنْ ذِكْرِ اللَّهِ».
وفي رواية: مِنْ حَدِيثِ مُعَاذِ بْنِ جَبَلٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ: آخِرُ مَا فَارَقْتُ عَلَيْهِ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ قُلْتُ: أَيُّ الأَعْمَالِ خَيْرٌ وَأَقْرَبُ إِلَى اللَّهِ؟ قَالَ: «أَنْ تَمُوتَ وَلِسَانُكَ رَطْبٌ مِنْ ذِكْرِ اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ».
المزيد
Abdullah Ibn Busr (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Kartą vienas žmogus atėjo pas Pranašą, ramybė ir Allaho palaima jam, ir pasakė: ‘O Allaho Pasiuntiny, iš tiesų, islamo įstatymai mums tapo per daug, tad pasakyk mums ką nors visapusiško, ko mes galėtume tvirtai laikytis’. Pranašas atsakė:
„Tegul tavo liežuvis nesiliauja būti drėgnas minint Allahą.“ Kitoje hadiso versijoje, kurį perdavė Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas), sakoma: „Paskutinį kartą, kai atsisveikinau su Allaho Pasiuntiniu, ramybė ir Allaho palaima jam, paklausiau: ‘Koks darbas yra geriausias ir labiausiai patinka Allahui?’ Jis atsakė: ‘Kad mirtum ir tavo liežuvis būtų drėgnas Visagalio Allaho atminimu’.“
