عَن ابْنِ عُمَرَ رضي الله عنهما:
أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَرْفَعُ يَدَيْهِ حَذْوَ مَنْكِبَيْهِ إِذَا افْتَتَحَ الصَّلَاةَ، وَإِذَا كَبَّرَ لِلرُّكُوعِ، وَإِذَا رَفَعَ رَأْسَهُ مِنَ الرُّكُوعِ، رَفَعَهُمَا كَذَلِكَ أَيْضًا، وَقَالَ: «سَمِعَ اللَّهُ لِمَنْ حَمِدَهُ، رَبَّنَا وَلَكَ الحَمْدُ»، وَكَانَ لاَ يَفْعَلُ ذَلِكَ فِي السُّجُودِ.

Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pradėdamas maldą, sakydamas takbir (Allahu akbar) prieš ir po ruku (nusilenkimo) pakeldavo rankas ties pečiais ir sakydavo: „sami allahu liman hamidah, rabbana va lakal hamd“ (Allahas girdi, kas Jį šlovina, Viešpatie, šlovė Tau). Per sudžud (pasilenkimą) jis to nedarė.

Sachych Bendru sutarimu Sachych Al-Bukhari - 735

Paaiškinimas

Pranašas maldos metu pakeldavo rankas trijose pozicijose lygiagrečiai arba priešais pečius t.y. kur susijungia pečiai su viršutinu rankos kaulu.
Pirma pozicija: pradėdamas maldą ir ištardamas takbiratul ihram (maldos atidarymą).
Antra: ištardamas ruku takbir.
Trečia: pakeldamas galvą iš ruku pozicijos sakant „sami allahu liman hamidah, rabbana va lakal hamd“.
Pranašas nepakeldavo rankų nei pradėdamas sudžud, nei pakildamas nuo jo.

Iš hadiso privalumų

  1. Viena iš priežasčių, kodėl meldžiantis pakeliame rankas, yra ta, kad tai yra maldos puošmena ir Visagalio šlovinimas.
  2. Buvo įrodyta, kad Pranašas pakėlė rankas dar vienoje pozicijoje, kaip pranešama nuo Abu Davūd ir kitų, su Abu Hamid As-Saidi formuluote, pakildamas iš pirmo tašahud, trijų ir keturių rakatų maldose.
  3. Iš Pranašo taip pat buvo autentiškai pranešta, kad jis pakeldavo rankas ties ausų lygiu, jų neliesdamas, kaip pranešama su Malik Ibn Al-Huairis formuluote dviejose Sahih knygose: „Ištardamas takbir, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pakeldavo rankas, kol jos pasiekdavo jo ausų lygį.“
  4. Tasmi (sami allahu liman hamidah) sujungimas su tahmid (rabbana va lakal hamd) yra išskirtinis imamui ir besimeldžiančiam vienam. Tačiau tas, kuris meldžiasi už imamo, turėtų pasakyti tik: „rabbana va lakal hamd“.
  5. Nuo Pranašo buvo autentiškai praneštos keturios formuluotės, susijusios su posakiu: „rabbana va lakal hamd“ po ruku, ir tai yra viena iš jų. Pageidautina laikytis šių formuluočių ir vartoti jas pakaitomis.

Žiūrėti vertimus

58 Kalba
EN English Anglų kalba
UR اردو Urdu kalba
ES Español Ispanų k.
ID Indonesia Indoneziečių kalba
UG ئۇيغۇرچە Uigūrų kalba
BN বাংলা Bengalų kalba
FR Français Prancūzų kalba
TR Türkçe Turkų kalba
RU Русский Rusų kalba
BS Bosanski Bosnių kalba
SI සිංහල Sinhalų kalba
HI हिन्दी Indų kalba
ZH 中文 Kinų kalba
FA فارسی Persų kalba
VI Tiếng Việt Vietnamiečių kalba
TL Tagalog Tagalogų kalba
KU Kurdî Kurdų k.
HA Hausa Hausų k.
PT Português Portugalų k.
ML മലയാളം Malajalių k.
TE తెలుగు Telugų k.
SW Kiswahili Suahilių k.
TA தமிழ் Tamilų k.
MY မြန်မာ Birmiečių k.
TH ไทย Tajų k.
DE Deutsch Vokiečių k.
PS پښتو Puštūnų kalba
AS অসমীয়া Asamiečių k.
SQ Shqip Albanų k.
SV Svenska Švedų kalba
AM አማርኛ Amharų kalba
NL Nederlands Olandų kalba
GU ગુજરાતી Gudžaratų kalba
KY Кыргызча Kirgizų kalba
NE नेपाली Nepalų kalba
YO Yorùbá Jorubų kalba
PRS دری Dari kalba
SR Српски Serbų kalba
SO Soomaali Somalių kalba
TG тоҷикӣ Tadžikų kalba
RW Kinyarwanda Bantų kalba
RO Română Rumunų kalba
HU Magyar Vengrų kalba
CS Čeština Čekų kalba
MOS Moore الموري
MG Malagasy Malagasių kalba
OM Oromoo Oromų kalba
KN ಕನ್ನಡ Kanadų kalba
WO Wolof الولوف
AZ Azərbaycan Azerbaidžaniečių kalba
UZ O‘zbek Uzbekų kalba
UK Українська Ukrainiečių kalba
KA ქართული الجورجية
MK Македонски المقدونية
KM ភាសាខ្មែរ الخميرية
PA ਪੰਜਾਬੀ البنجابية
MR मराठी الماراثية
KMR Kurmancî الكرمنجية